kelmuonas

kélmuonas sm. K.Būg kelmuota vieta, raistas: Važiavo ilgu pylimu, neseniai iškastu per kelmuoną VŽ1905,30. Vieno tokio kelmuono savininkas iškasęs griovius, nuleidęs vandenį, ir dabar esą daugybė geriausių pievų, o daiktais ir ariamos žemės rš.